|
Post by che cha on Nov 6, 2007 9:52:42 GMT -5
Del: O as pasakysiu siaubiningai keista istorija nutikusia man. TIKRA. Prisimenu puikiai. Tai vyko anais metais Penktadieni, pasibaigus penkioms pamokoms (penktoje klaseje man mazai budavo) as su drauge ejau i biblioteka. Musu biblioteka labai jauki. Senovine (senos lentynos, mediniai apvedziojimai. Siaip ten budavo vien sviesios knygutes. Bet ieskojau kazko idomesnio. ). Ir staiga drauge is lentynos istrauke tamsiai pilka knyga kurioje auksinemis raidemis buvo parasyta "Nepatartina skaityti pries miega". "Rinktinis siaubas" Tai nebuvo nauja knyga. Aptrinta bet ne senovine (mano manymu kazkur 1960 metu). Siaip megau siauba, tad ja pasiemiau. Bibliotekinininke debtelejo i mane, atsivertusi knyga nerado musu bibliotekos zenklo . Ji suburbejo panoseje - Gal nusiplese - ir uzantspaudavo. Emiau skaityti dar savo mamos kabinete, Nuskambejo skambalas. baigesi sesios pamokos ir jaunesni vaikai nei 9 - 10 okai eme skirstytis. Pirmo auksto galas istustejo. As skaiciau pirmuosius puslapius. Jie buvo apie senovine knyga kurioje slypejo dvasios atrasta kazkokio vyro, . Buvau isibauginusi kai kazkas krebzdelejo uz spintos. Issigandau. Atidariau duris (kad jeigu kas ukvedys pamatytu, raminausi kad tai tik tarakonai...bet uz spintos eme uzauti vejas...Nuejau i koridoriu. Veliau paaiskejo kad tai buvo tiesiog atidarytas langas...as nusiraminau Grizusi namo daug skaiciau. Si knyga kitaip nei kitos nebuvo apie is po akmenu lipancius velnius ir visokias dvasias. Ji aiskiai moke kad kiekviename musu gali buti isikunijes velnias, ir kiekviena pele gali buti vele... brrrr...Pries miega dar paskaiciau...Nereikejo to daryti.Reikejo paklausyti uzraso ant virselio. Pabaigiau skaityti 66 puslapyje. TIksliai nezinau ar netycia, ar del to kad paprasciausiai norejau nuotykiu. Kai nakti pabudau laikrodis rode lygiai 0.00 As bijojau sio meto. Isisupau i antklode. Ir tada prasidejo. Kazkas eme sviesti per langus, kilo viesulai, slampinejo seseliai, uz spintos eme krabzdeti...IR IR kai pazvelgiau i knyga prie lovos pastebejau kad ji atversta ties puslapiu kuriame pasakojama apie blakes kurios nuzude mergaite. EMIAU spiegti. VIskas nutilo. Tevai atsikele. Pirma valanda uzmigau. Nebeskaiciau tos knygos. Kai siais metais nuejau i biblioteka ir jos ieskojau - neberadau. Bibliotekininke sake kad kazkas turbut nukniso...O as manau kad ji ir buvo TOJI knyga is pirmo pasakojimo
Zinau kai tai nutiko ne tau nes si istorija is interneto ;P
|
|
|
Post by LUKAS on Nov 27, 2007 13:38:12 GMT -5
WA CIA TIKRA
WIENA DIENA MOTERIS ISVAZIAVO I KOMANDIRUOTES IR LIKO WIENAS DIDELIS SUNUS IR 4 MAZI WAIKAI 12-11M IR JIE DROZINEJO IR DIDISIS VAIKAS ISIPJOVE PIRSTA IR UZTESKE ISTRIZAI ANT LANGO TADA JIS SAKO NA UZTEKS DROZTI EIME MIEGOTI JIE MIEGA 1H NAKTIES JIS GIRDI TRINK DU VAIKAI MIEGOJO SU JUO O KITI KITAME KAMBARYJE IR JIS NUEJO PAZIURETI O PAMATE SALTYTUVE PAKABINTUS ANT PAKABU DU VAIKUS UZ KAKLU JIS SKAMBINO MAMAI BET JI NEKELE JIS TADA UZSIRAKINO IR SEDI TIK KAZKAS TRINK IR KIRVIS PER JU DURIS ISKRIDO IR IVEJO MOTERIS TAI BUVO PIKUDAMA DU MAZI VAIKAI PRADEJO KLYKTI JUOS SUKAPOJO O DIDYSIS BROLIS ISSOKO PRO LANGA NUBEGO I GRE TIMA SODYBA UZSIRAKINO IR PALINDO PO LOVA TIK PO VALDOS BEK KIRVIS ISKRIDO PRO DURIS IR PRAMUSE SPYNA O VAIKUI BUVO BLOGOS PASEKMES JI SUKAPOJO I MAZUS GABALELIUS!!! (PO METU PAISKEJO KAD JUOS NUZUDE JU MAMA JU MAMA YRA PIKUDAMA!!!!
|
|
|
Post by Simonikea on Dec 23, 2007 14:45:50 GMT -5
swejkutes..labaj geras istorijas wisos pasakojat norecjau paprasyt kokju sajtu kad duotumet jej zinot nes mano gimsjukas grejt bus taj noresju draugus pagasdinti prjes mjega..xDD..parasykit ce sugrysju po kelju djenu,,,, ;D
|
|
|
Post by Burbuliukas on Dec 31, 2007 5:17:10 GMT -5
Papasakokite baisiu istoriju !! Please !! As tei girdejau is dvieju draugiu kad ju viena drauge su kita savo drauge kviete Piku dama laiptineje . Nieko neisejo . Po to po valandos pro ten ejo senukas ir numire . Kai ji isskrode jis buvo be sirdies !! Siauwbas ...
|
|
|
Post by dovile on Jan 1, 2008 9:12:29 GMT -5
Tai buvo is tikro... 1888 metais gruodzio 21 diena, Varenoje, tuomet dar mazame miestelyje, vidury miesto, baznyteleje, turejo vykti vestuve. Visi buvo susirinke, taciau jaunikio niekur nesimate.Jaunoji lauke viena, turedama vilciu, jaunikio 2 valandas, taciau jis niekaip nepasirode. Jaunoji nusivylusi pradejo begti link ezero, kaip tik tuo metu pasirode ir jaunikis. Jis bande jaunaja vytis ir sustabdyti. Jaunoji jau buvo ant ezero tiltelio, kai jaunikis spejo pagriebti velena, taciau jos neislaike ir jaunoji pasiskandino...Jaunikis is paskos...dabar, jei kas nors tuokiasi gruodzio 21 diena, jiems visa gyvenima vaidenasi ta pora... dar pora metu zmones sakydavo mate jaunaja laukiant jaunikio, prie baznycios... norit tikekit, norit ne, bet tai buvo is tiesu...
|
|
|
Post by simona on Jan 9, 2008 12:38:32 GMT -5
Papasakosiu labai baisia istorija;DDviena karta gyveno mama ir dukra ....;DD dukralabai gerai mokesi bei lanke muzikos mokykla.birzelio 1-aja mergaite gavo diploma uz ,,LABAI GER MOKYMASI,,.Mama pamaciusi labai apsidziauge ...o kita diena mergaite gavo diploma uz labai gera balsa ir grojima...;DD tad mama nusprende jai leisti uzsisakyti pianina tim pasake nepirk juodo atnes nelaime.Mergaite nusispjove i mamos zodziu ir nepaklause ji nusipirko juodaji pianina ...;DD mama pamaciusi labai susirupino bet nieko jai nesake.mergaite labai daznai grojo siuo pianinu bet viena ryta mama atejusi kelti savo dukros ragint vaziuoti i soda niekur nerado bet seip atidare pianina ir pamate vietoi stygu supjaustita mergaite....;[ mama apsiverkus paake juk as jai sakiau nepirkti juodo pianino...;D
Si istorija netikra.....;DD Simona
|
|
|
Post by simona on Jan 9, 2008 12:40:19 GMT -5
Papasakosiu labai baisia istorija;DDviena karta gyveno mama ir dukra ....;DD dukralabai gerai mokesi bei lanke muzikos mokykla.birzelio 1-aja mergaite gavo diploma uz ,,LABAI GER MOKYMASI,,.Mama pamaciusi labai apsidziauge ...o kita diena mergaite gavo diploma uz labai gera balsa ir grojima...;DD tad mama nusprende jai leisti uzsisakyti pianina tim pasake nepirk juodo atnes nelaime.Mergaite nusispjove i mamos zodziu ir nepaklause ji nusipirko juodaji pianina ...;DD mama pamaciusi labai susirupino bet nieko jai nesake.mergaite labai daznai grojo siuo pianinu bet viena ryta mama atejusi kelti savo dukros ragint vaziuoti i soda niekur nerado bet seip atidare pianina ir pamate vietoi stygu supjaustita mergaite....;[ mama apsiverkus paake juk as jai sakiau nepirkti juodo pianino...;D
Si istorija netikra.....;DD Simona
|
|
|
Post by JynnLee on Jan 19, 2008 11:57:09 GMT -5
labu....... papasakosiu jums apie ligonine, kurioje gulejau. Kazkada labai seniai vietoj tos ligonine buvo kazkoks kalejimas, ten kankino zmones.... veleu buvo vienuolynas... ten ne tik venuoles gyveno, bet ir vykdavo laidotuves... na va, as atsiguliau i ta ligonine... pradzioje nieko tokio neiprasto nebuvo.... veliau atware keli vaikaj (pauglai) kurie eme kviestis ivaires piku damas ir dvasias. prazioje nieko blogo nebuvo. bet vienoje palatoje merginos kvietesi dvasias kiekviena diena... taj ten vaidentis ir pradejo. ten sienoje galima buvo izvelgti zmogaus veida, jej sedi ramiai ir susikaupes..... veliau as emiau girdeti kazkokius kribzdejimus palepeje, o joje tuo metu buvo sustatytos senos statulos is vienolyno. beto kiekviena vakara mano draugej vis pasirodydavo, kas ja kazkas liecia...... veliau jos drauga vakare buvo atvazeve prie tos lygonines (ji su juo buvo susipykusi). jis tuo metu buvo gisrtas, taj ji lydejo kiti draugai. taj ta drauge isejo i kiema pirma.... tada grejtaj ibegdavo i vidu, kai pamatydavo ta savo drauga.... o kai mes isejdavome, taj to berno nebudavo........ na po menesio as isvykau is tos ligonines...... jos aukletoja mums visada pasakodavo, kad vaiduokliu nera....... bet ji apsiriko... ten jaj paciai pradejo vajdentis... daugiusiai palepeje, taj ji net kazkoki taj kuniga kvietesi.......
|
|
|
Post by odetuke on Feb 8, 2008 14:11:55 GMT -5
tai nutiko mano draugei laurai ji lanke muzikos mokykla ji grojo su pieninu ji nueina i mokykla jai kaskas jai waidenasi ji nuejo i muzikos mokykla ten vaidenanasi ji labai isigando ir nubego pas vadove ji paklause kas man vaidenasi vadove pakviete visius vaikus ir papasakojo tikra tiesa ten buvo 11metu mergaite nuzudyta jie visi isigando ir ejo toliu bet viena diena mergaites vel isigando ir nelanke muzikos mukyklos jai kas netiki vaiduokleis tai jie ira
|
|
|
Post by Ishd**ele on Feb 25, 2008 12:50:11 GMT -5
ja ja apie maisa nepasakojo... asvat galiu papasakot apie vaiduoklius. mano sese mokosi sveicarijoj, tokio pily. ir sake kad ten yra vaiko vaiduoklis, nes anksciau ten gyveno siema su vaiku ir ta vaika pagrobe o tevai nusizude ar kas ten jiems atsitiko. nu nepamenu. ir sake kad kazkada viena zmogu isveze is ten nes jis mate ta vaiduokli ir trankytis pradejo... ji pati sake jo nemate. ir dar sake 3 aukste yra vaiko ir mamos paveikslas ir kad ir is kokio kampo ziuri i ta paveiksla atrodo kad tie zmones is paveikslo i tave ziuri. is is vieno sono ir is kito. sake stovek kaip nori visvien atrodo kad jie i tave ziuri... kas cia nuostabaus su tom akim??davincio mona liza ir atrodo kad i tave ziuri,arba pvz mairionio berods muziejuj irgi toks yr paveikslas kur atrodo kad ziuri,tereikia but geru meniniku ir padarysi toki be jokio vargo ^^
|
|
|
Post by mociute zud**e on Mar 19, 2008 6:27:59 GMT -5
[glow=red,2,300][/glow][glow=red,2,300][/glow]viena karta gyveno seima tetis,mama,dukra ir sunus sunui buvo 11metu o dukrai 10metuku ir tevas su mama nusprende isvaziuoti i sokius o vaikus palikti vienus. tevai isvaziavo o vaikai namie vieni taip tevai ir nebegryzo is sokiu todel vaikai gyveno pas mociute vaikai per pietus valgo kotletus (jia visada valgydavo tik kotletus ir vaikai galvoja kodel tia kotletai tokie neskanus bet mociute niekad vaikams nerodydavo kaip juos gamina todel mergaite nusprende pasnipineti ir kai mociute atidare saldytuva dukra pamate tevo ir mamos galvas
zinaw kad nebaisi ir ne tikra bet gi vistiek idomu paskaityti:)
|
|
|
Post by Deimant on Mar 24, 2008 11:17:52 GMT -5
Gyweno karta seima tetis mama sunus ir dukra.Na ir wiena diena pas juos apsilanke senele kaip tik ta diena ju gatweje atsidare nauja daiktu krautuwele. Senele pasake tik nepirkite jokio paweikslo su moterimi kuri butu apsirengusi juodais drabuziais ir prisisegusi juoda roze.Kai senele iswyko jie nusprende apilankyti toje krautuweleje.Nueja i jie pamate labai grazu paweiksla su moterimi apsirengusia juodai ir prisisegusia juoda rozia .Tewai norejo pirkti ta pawiksla bet dukra rimine seneles zodzius o tewai neklause ir pasake kad tai tik paistalai.Jie nusipirko ta paweiksla ir pakabino ji sweitaineje. Kta diena mama grysta is darbo ir randa sawo wyra pasikorusi prie paweikslo o pawiksle moteris truputi sypsosi. Po sawaites sunus grysta is mokyklos ir randa sawo mama pasismeigusia prie paweikslo o paweikslas dar labiau sypsosi. Po 2 sawiaciu dukra gryzta is mokyklos ir randa sawo broly uþdusinta prie paweikslo o paweikslasdarlabiau sysosi . PO MENESIO MERGAITE RANDA SUKAPOTA I 38GABALELIUS
|
|
|
Post by pap on Mar 26, 2008 3:33:49 GMT -5
as esu pape ir noriu papasakot baisia istorija nutikusia man as dariau xxl su wyru ir jis pamate mano papus o as jo pympy ir mes issigandom
|
|
|
Post by gintarutke on Mar 26, 2008 7:56:23 GMT -5
papasakosiu jums baisia istorija apie papa.
viena karta mes su draugu pisomes jis ikiso bybi man i papa ir as pradejaurekt ir tada atejo mano tevaj jie mane pamate ir labai susirupino manimi kodel as taip darau tada atejo tetis ir ikiso byby man i sikna bet tada atejo mama ir paklause kodel su ja niekas nedaro xxl
|
|
|
Post by Godi on Oct 5, 2008 8:26:29 GMT -5
Kunigo-žudiko pradžia
Išties, nėra ant Marijos Žemės žmogaus, kuris apie kunigą-žudiką girdėjęs nebūtų, bet siaubas kausto tautą. Visi tyli. O juk dar visai neseniai atsirasdavo drąsuolių, kurie, tiesa, tik su vyskupo palaiminimu iš svarbiausių Lietuvos šventovių šventorių, pakiliu balsu grasindavosi ir kunigui-žudikui galą žadėjo. O kur gi jie dabar? Paklausk pirmo pasitaikiusio prašaliečio, ką jis žinąs apie kunigą-žudiką, - tik išpūs akis ir pralemens "Nieko, eik iš čia, beproti... " Ir iš tiesų sakau Jums - siaubo, pasėto piktojo šventiko, drobulė apglobia kraštą, ir tik saulei patekėjus pragiedrėja senolių veidai, verslininkai išlenda pasimandravoti prabangiomis karietomis, elgetos kaulyti pinigėlio, jaunikliai viens su kitu susibėga. Ir visi skuba - diena juk trumpa, o JIS stebi nepaklusniuosius besilinksminančius, galanda per miegus garsųjį ištiesintą dalgį, šveičia prie juodojo deltaplano su dviem baltais kryžiais ant sparnų prikabintą 32 kg svarstį... Kada tai prasidėjo jau nepamena niekas, ir jei ne remontuojant suklypusią pirkelę ant vištos kojos mano aptiktas rankraštis ant šikšnosparnio odos, tiesa negrįžtų iš anapus...
Prieš daugelį metų gyveno Skiemonyse pilietis N. i., aplinkinių kaimų gyventojų Zelandijum vadinamas. Gyveno su pačia Ona ir vargo nematė - turėjo ūkį, gyvulių ir kitokio gero. Tik va vaikų jiems nebuvo skirta, ir ko tik Zelandijus su Ona nedarė, ir sostinės daktarus lankė, ir parapijai aukojo - nebuvo ir tiek. Jau buvo viltį beprarandą, bet paskelbė per gazietas, kad tuos kraštuos J. E. Respublikos Prezidentas Smetona atvažiuot žada. Plykstelėjo kibirkštis akyse, kluonas supleškėjo, bet negi tokiais niekais rūpinsies - pats Jo Ekscelencija atvyksta, gal susmylės, leis gyvenimo džiaugsmą apturėti.
Ir tikrai, rugpjūčio 7 d. 1929 Viešpaties metų, Skiemonyse apsilankė Smetona. Žmonių pažiūrėt svečio suplaukė marios, kareivukai epoletais blyksėdami tik siuva, policininkai brauningus iščiustiję lenciūgais pakelėse išsitempę stovi. Dūdos grajina, žydas užspangęs viršaičio aprėktas trobos langus šveičia - žodžiu sujudimas neišpasakytas. Ir tik nutilo visi, net paukšteliai pilkieji ant stogų nurimo, - nušvito šviesa, trenkė maršas. Išlipo iš zagranično aptamabilio Pats, žengė žingsnį - laukai sužaliavo, pažvelgė į senukus, pasieniais susėdusius - tie atjaunėjo. Ir taip Pačiam bežingsniuojant, prasilaužęs pro tvarkdarių tankmę, krito jam po kojų Zelandijus, ir mirtinoj staiga stojusioj tyloj gailias ašaras liedamas prašė pagailėti - sūnų dovanoti. "Palikit", sušuko Jo Ekscelencija dragūnų kapitonui, jau užsimojusiam kirtykle nelaimėliui baisų galą padaryti. "O tu, žmogeli, stok ir eik namo neatsigręždamas - tebūnie kaip tu nori" - pasakė ir pranyko sukdamasis, šnypšdamas bei sieros dūmų debesis leisdamas. Grįžęs Zelandijus aptiko namie pačią, vaikelį besūpuojančią - nudžiugo vargšai ir pavadino jį Giedrium. Ir tuomet užtemo saulelė skaisčioji, trenkė perkūnas, prasivėrė akivarai ir prarijo visą Ekselencijos svitą su arkliais, kareiviais, šaudyklėm irgi patrankom, nepalikdami nė žymės iškilmių buvusiųjų. Ir suprato žmoneliai, ne prieš gera visa tai, puolė ir surijo visas vaišes priruoštas - jei jau pasaulio galas, tai bent sotūs dieneles pabaigsią. Ir krito kaip lapai nuo apsirijimo beigi neplautų daržovių vartojimo, ir nebuvo tiek gyvųjų, kad sunykusius pakastų, ir liko pabaigoje tik vienas Zelandijus su šeimyna ant viso kaimo. Taip kunigas-žudikas, kuris dar nebuvo nei kunigas, nei žudikas, anei kūno nuosavo ant žemelės neturėjo, tik siela nerami aplink Skiemonis bastės, pirmąkart parodė pasauliui jo ateitį ir savo būsimą šlovę.
Augo Giedrius gražiai. Gal kiek nevalgus vaikas buvo, kiek pablyškęs, bet guvus ir protingas. Dviejų mėnesių pramokęs bėgioti gainiojo kaimynų vištas ir pavijęs vis bandydavo kaip tas ar kitas dalykas pritaisytas - nuplėštų galvų beigi kanopų voliojosi kieme ne dešimtys, o šimtai. Paaugęs prašneko - "Būk pasveikinta, moterie, kas tokia būsi?" pirmąją pasveikino prie jo paliktą kaimynų mergą, o motinai štai tokius žodžius tarė "Kur tu beeitum, visur lydės tave šešėlis to, kurio sumanytas aš šitan pasaulin atėjau ir kuris yra tikrasis mano tėvas bei įkvėpėjas, ir nematysi tu ramybės, juodojo šventiko motina vadinama, prakeiks tave ištisos kartos, bet būk rami, tavim bus pasirūpinta". Ir taip visi aplinkiniai tuom stebėjosi, kad keturi suaugę vyrai liežuvius prariję negyvai užduso. Taip sulaukė Giedrius septynių metų. Tądien išėjo Zelandijus į šermukšnyną vaikui meškerės kazyrnos išpjauti. Ir kilo vėtra, kokios ant Lietuvos septynis metus nėra buvę, užėjo lietus didis, maišėsi žemė su dangus, krušos ledai sulig vištos kiaušiniu išmušė apylinkėse rugius, vištas, avis, traktorius ir burokus. Negrįžo Zelandijus nei tądien, nei iš ryto. Ir kai jau septintą dieną Ona nusirėkusi susiruošė bažnyčion mišių užpirkt, parėjo sudriskęs, keistai žibančiom akim, kryžių aštriom briaunom rankoj laikydamas. Ir žvilgsnis buvo lygiai kaip Smetonos adjutantų atmintinais 1929 - aisiais. Sudraudęs bobą griebė deguto statinaitę, nuėjo pirtin, išsiprausė ir grįžęs namolio užsnūdo. Ir tapo nuo tol labai keistas, bobos artyn neprisileisdavo, mergų, kurias anksčiau pakirkint, o kitąsyk ir užverst kur ant šieno, buvo mėgėjas, pusėn net nepažvelgdavo. Alaus anei arielkos nebekliudė, valgė mažai ir tik daržoves - iš visko pasikeitė. Bet užtat su sūnum tapo toks artimas, kad seni diedai negerus dalykus įtart pradėjo, bet Giedrius, labai protingas būdamas, jiems kalbėjo "Ech, seniai jūs šimtamečiai, ne jūsų čia dalykas ir netgi ne mano - čia tamsiojo pono paslaptis ir noras, ar mums žmoneliams vargingiems jam priešintis ir pono rūstybę su smala ir siera ant savęs išsišaukti". Ir visi stebėjosi tais žodžiais. Bet neilgai tai tetruko - vieną dieną Giedrius dingo. Ir kai minia pasipiktinusių kaimiečių apstojo Zelandijaus namus, išėjo ant prieangio pats šeimininkas ir tarė "Atėjo laikas Jums pasakyti, garbingieji ponai, kad nusprendžiau sūnų savo, Giedrių, į kunigus leisti. Ir nors jaunas jis, bet vargais negalais giminaičio, kuris Kaune ministerijoj tarnauja pastangom įtaisiau jį kunigų seminarijon. Daugiau jūs jo tokio kaip iki šiol nebepamatysit". Atsiduso ir tęsė "Ir aš nesu tas, kuriuo Jūs mane laikot. Aš buvau tas. Bet atėjo laikas Jums pasakyti... " ir trenkė žaibas, sutemo dangus, prasiskyrė žemė, stojo baisi tyla. Ir staiga iš prasivėrusio plyšio sukdamasis ir spjaudydamas ugnimi išniro padaras, panašus į Prezidentą Smetoną, smeigė ilgus pirštus stiklo nagais Zelandijui į krūtinę ir išplėšęs širdį kraupiai nusikvatojo "Aš paimu šitą širdį kartu su juodąja siela, kuri šitan kūnan Skiemonių šermukšnyne įdėta buvo ir įdedu į naujo tamsos šventiko kūną, kuris taps jos namais ir kuriuo ji kels siaubą visame krašte bei jo prieigose". Ir tada pamatė susirinkusieji šalia stovintį Giedrių juodais drabužiais ir kruvinais dantimis, o ant kaklo jam kabėjo tėvo kryžius. Ir griebė Giedrius nekantriai širdį ir visiems matant parijo vienu ypu, nusikvatojo dusliai ir pratarė "Taip atrado juodoji siela juodąjį kūną, ir užgimė naujas juodasis šventikas, kurį ateities kartos žinos kaip kunigą-žudiką". Mostelėjo ištiesintu dalgiu į kairę, nuritindamas keturiasdešimt galvų, mostelėjo į dešinę - dar keturiasdešimt nusirito. Sukaukė abu nelabieji ir pranyko lyg nebuvę, tik krauju smėlyje išrašyti inicialai "KŽ" bei apdegę Zelandijaus namų sienojai liudijo baisųjį įvykį...
Bandė žmogeliai papasakot policijai, vaistininkui bei klebonui, bet visi tik juokės ir vijo keistuolius šalin, o be reikalo. Su metais visa tai pasimiršo, senoliai išmirė, jaunieji pasišaipydavo. Ir tęsėsi tai iki prasidėjo...
|
|