TEXTPapasakosiu jums merginos viena pachia tikriausia istorija...nezhinau ar tai jus ytikins bet shia tema galiu kalbeti ir kalbeti...tai nutiko man...buvau 14 metu...viena vasaros vakara sedejau kaime ir neturejau ka veikti lauke labai lijo..buvo shalta...tad pasiemiau telefona y rankas ir susiskambinau su draugais...pakviechiau juos pas sawe...susirinko chebryte ir ish neturejimo ka veikti pradejome daryti visokias nesamones...ish pradzhiu pradejome swaigintis(kai atsitupus giliai ir tankiai kvepuoji ir po to atsistoji ir sulaikai ora sawyje.apswaigsti,netgi gali nualpti...)kai tai atsibodo ir pradejo skaudeti galwas,nusprendeme kviestis dwasias...ash tokiais dalykais apsiskaichiusi,be to apie tai man pasakojo ir mama ir mochiute ir drauges...taigi pasiememe dideli popieriaus lapa ir pusapskritimiu surasheme raides pagal abecele. o apachioje skaichius nuo 0 iki 9.uzhsidegeme zhvake...pasiemiau keramikine lekshtute nupieshiau ant jos rodykle ir padejau ant lapo y rato idury..visi susedome aplink zhvake su lapu ir susikabinome rankomis...pradejome garsiai kartoti:"geroji dwasia ateik...geroji dwasia ateik"po keleto minuchiu tylos ash paklausiau:"ar tu jau cha?"
lekshtute pajudejo...supratome kad mes ne vieni...pradejome klausineti yvairiu klausimu...lekshtute vis judejo ir sake mums atsakymus...noredama patikrinti ar ji sako tiesa paklausiau koks buwo mano prosenelio vardas...ji atsake teisingai...nezhinojome nei ka galvoti...ji bloga ar gera...(ar zhinojote,kad jeigu issikviesite blogaja dwasia ji ims meluoti ir niekada nepasakys kad ji yra bloga?)neuzhilgo prasdejo klausimai apie mirtis...ir ash paklausiau kada mirs mano dede...dwasia atsake kad greitai...kai jam bus 23 metai...niekas zhinoma nepatikejo...toliau bebendraujant su kazhkuo ish kito pasaulio viskas klostesi gerai...po keletos minuchiu mus pakviete valgyti shashlyku mano mochiute(ji yra galima sakyti mano geriausia drauge...ji viska zhino apie mane...visada ishklauso padeda...ir kai reikia uzhtaria priesh tevus...)taigi viska meteme, uzhputeme zhvake ir nubegome valgyt...gryzhe radome sujaukta kambari...viskas buwo ishmetyta,visos vazos sudauzhytos...netgi fotelis buwo perstumtas y kita kambario gala...
labai persigandome ir nusprendeme kad reikia ishleisti dwasia y sawo pasauli...taii pradejome rituala(uzhdegeme zhvake ir mandagiai paprasheme isheiti..)ji pasishalino be problemu...
atrodo tuo viskas ir baigesi...visa diena prazhiurejome televizoriu,yvarius filmus,zhaideme kompu ir t.t...ir kai ishejau y lauka,staiga pas mane atbego draugas...jis buwo labai ishsigandes....sake kad jo brolis verkia,nes mate dwasia...
atejes jo brolis asharotomis akimis eme pasakoti kas nutiko...taigi:"sedejau ant kalnelio ir galwojau apie tave-Cornie...ir mintyse kazhkaip suskambejo zhodzhiai:jei tik galechiau atiduochiau labai daug ka kad tik suzhinochiau ar ash patinku Cornie...tada priesh akis pasirode figuringas miglos debesis...ir netardamas nei zhodzhio pasake man atsakyma-taip...tuo metu mane pakviete brolis,o ash niekaip negalejau pajudeti...stovejau tarsi sustinges ir jauchiau kaip skruostais riedejo asharos...ash nejauchiau baimes,bet supratau kad mano gyvenime yvyko kazhkas stebuklingo...
ish pradzhiu ash juo netikejau...bet viska apgalvojusi supratau kad jis sako tiesa,nes bendravau su juo nuo kudikystes ir niekada nebuvau machiusi jo asharu,kad ir kaip jam budawo blogai...taigi...wisi ishsigande,nezhinojome ka daryi...nubegome y ta pachia vieta kur ja iskvieteme...ash nulekiau pas mochiute ir viska papasakojau...ji mums labai padejo...viska suprato ir liepe nueiti viska uzhkast,popieriu sudeginti ir pasimelsti uzh ta dwasia kad ji galetu ramiai sheiti...mes taip ir padareme...wiska alikome labai susikaupe,rimti,ishsigande,su milzhinishu jauduliu ir baime...bet toli grazhu viskas nenurimo...bijojome isheiti y lauka,bijojome sedeti namie,bijojome net pazhvelgti pro langa,net ishkishti koja ish po kaldros(sedejome susivynioje dekiuose ir zhiurejome telika...)dar buwo shwiesu...nusprendeme sukaupti drasa ir atydaryti lauko duris...mat sedejome tokiame verandos namukyje kur aplinkuj buwo tik mishkas, toletas buwo kitame namelyje,nulipus nuo kalvos...taiig ash labai norejau y toleta...lauke jau buwo prietema...priejau prie duru ir staiga jas atveriau...kazhkas stiprai y jas atsitrenke
ir pamachiau juoda sheshely nuskrendanty ir dingstani tolumoje...taip prasedejome iki pat nakties namie...atejo laikas miegoti...tame kambaryje miegojau ash,mano mochiute,senelis ir pusbrolis...ash miegojau shalia mochiutes,o pusbrolis kazhkur kitame kambario gale...
nepamenu kada uzhmigau,tachiau zhinau kad atsikeliau su asharomis akyse,nors nieko baisaus nesapnavau ir miegojau kaip lavonas...tik asharos riedejo...taip pasakojo tik pusbrolis kuris nemiegojo visa nakty...(bijojo net akis uzhmerkti)...kita diena visi gryzhome namo...atrodo viskas baigesi laimingai...atrode,jog viska palikome praeityje...
tachiau toli garzhu tai buwo netiesa...
po puses metu,kai mano dedei(to pusbrolio techiui) suejo 23 metai,jis vazhiavo y lenkija su mashina ir keliais dragais...ir kad ir kaip tai butu netiketa...jis zhuvo...
y jo mashina atsitrenke kamazas kury vairavao amerikietis...visi liko gyvi,tik truputy suzhesti...o dede zhuvo...
...
taigi tokia istorija...jums spresti-tiketi ar ne...tachiau dabar kai visa tai parashiau,man sugryzho tiek prisiminimu...ir geru ir labai skaudzhiu...berashydama tai jums norejau kad suprastumet jog tai nejuokai...patikekit dabar,atejo mano sese y kambary ir pamate ka chia rashau...ir tik tada suprato kodel mano akyse asharos...
[glow=red,2,300]TEXT[/glow]